Sienos : civilizacijos istorija per kraują ir plytas

Sienos : civilizacijos istorija per kraują ir plytas

Amerikiečių autoriaus Davido Frye mokslą ir istoriją populiarinti knyga „Sienos: civilizacijos istorija per kraują ir plytas“ netiesiogiai mums baksteli į vis ryškėjantį (ir turbūt visada egzistavusį archajišką norą apsistatyti sienomis – nuo valstybinių iki saugančių daugiabučių teritorijas. Nes už sienų saugiau gyventi, dirbti ir prekiauti, teigia mūsų genetinis kodas.

2018-ais metais, kai JAV buvo išleista „Sienos: civilizacijos istorija per kraują ir plytas“, šalyje jau buvo ruošiamasi milžiniškai Meksikos (arba Trumpo) sienos statybai ir Davido Frye veikalas nedelsiant pateko į visuomenės dėmesio centrą. Praeities tyrimai kartais skaitytojus patraukia ne tik žiniomis apie buvusius laikus, bet ir senųjų problemų šiuolaikiniu aktualizavimu.

Davidas Frye knygoje „Sienos: civilizacijos istorija per kraują ir plytas“ sistematizuoja pasaulinę sienų statybų praktiką į dvi pagrindines kategorijas: pirmoji – apsiginti nuo užpuolimo, ir antroji – apsisaugoti nuo įsiskverbimo. Seniausiais laikais aktualesnė sienų funkcija buvo apsauga nuo užpuolimo, šiandien jos tapo paklausios saugantis nuo emigrantų, pabėgėlių, narkotikų ir ginklų.

Taigi, Davido Frye veikalo herojais tampa sienos, apie kurias pasakojama nuo seniausių iki šiandieninių laikų – sienos, kylančios senovinėse ir egzotiškose vietose: Mesopotamijoje, Babilone, senovės Graikijoje, Kinijoje, Romos imperijoje, Mongolijoje, Afganistane, Misisipės žemupyje ir net Centrinėje Amerikoje. Skaitytojai, keliaudami per laiką ir erdvę, atras tūkstančio mylių ilgio sieną Azijos stepėse; sužinos apie keistus spartiečių ritualus; stebės mongolų karo vadus, vedančius savo ordas; taps legendinės Konstantinopolio apgulties liudininkais; pergyvens dėl prancūzų tyrinėtojų likimų; stebėsis Mažino linijos kvailybe; įsitemps, kai Šaltojo karo laikų Berlyne bręs krizė; retkarčiais pažiovaus nuo aptvertos Holivudo prabangos.

Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *