Sargėnų kapinynas

Sargėnų kapinynas

Sargėnų kapinynas (dabar Kauno miesto teritorija) buvo įrengtas netoli Neries bei Nemuno santakos ir yra priskiriamas Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūrai. Vadovaujant dr. Jonui Puzinui (profesionaliosios archeologijos Lietuvoje pradininkas) šis kapinynas itin sudėtingomis sąlygomis buvo kasinėtas 1938–1941 m. Tuomet buvo atidengta 343 griautiniai I–III a. kapai, bei 34 degintiniai XIII–XIV a. kapai, amatininko lobis ir ugniakuras (aukojimo ar kremacijos vieta). Šiuo atveju labai svarbūs yra gausūs ir įspūdingi I–III a. radiniai, akivaizdžiai parodantys aukštą to laiko gyventojų kultūrą. Išskirtinio dėmesio verta ir ne mažiau įdomi beveik tūkstantmečiu vėlesnio laikotarpio archeologinė medžiaga.
Priverstinėje emigracijoje gyvenantis J. Puzinas ne tik pats skelbė kai kurią Sargėnų kapinyno medžiagą, bet ir nuolat ragino okupuotoje Lietuvoje dirbančius kolegas archeologus viešinti, publikuoti jos visumą. Žinia, būta tam tikrų bandymų tai padaryti, tačiau praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams po įvykdytų kasinėjimų, visuminė Sargėnų kapinyno medžiaga nebuvo paskelbta.
Knygoje ,,Sargėnų kapinynas“ pirmą kartą Lietuvos archeologijos istoriografijoje pateikiama susisteminta ir išanalizuota visuminė šio kapinyno struktūrų ir radinių medžiaga. Leidinys yra dviejų dalių. Vienoje – autoriaus tyrinėjimai: įvadas, istoriografija, muziejinės ir archyvinės medžiagos apžvalga, laidojimo ir aukojimo struktūrų klasifikacija ir analizė. Atskiruose skyriuose pateikiami radiniai iš griautinių ir degintinių kapų, amatininko lobio, ugniakuro ir kt. Kai kurių skyrių tekstai glaudžiai susiejami su šalia pateikiamomis iliustracijomis. Kitoje knygos dalyje pateikiamas autoriaus parengtas archeologijos šaltinis. Tai kapų ir struktūrų aprašai ir su jais susietos 176-ios radinių nuotraukų lentelės.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *