Production and Price Risk in Lithuanian Crop Farming : Scientific Study

Production and Price Risk in Lithuanian Crop Farming : Scientific Study

Žemės ūkio sektoriuje yra svarbu analizuoti ir valdyti įvairaus pobūdžio riziką, nes žemės ūkio produktų gamyba gali būti paveikta žalingų institucinių, ekonominių ir aplinkos veiksnių. Šio tyrimo tikslas – nustatyti gamybos operacijų ir rinkos rizikos dėsningumus Lietuvos augalininkystės sektoriuje. Tyrime sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: nustatoma rizika ir jos poveikis augalininkystės sektoriaus pajamoms. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą, nustatyti šie uždaviniai: 1) aptarti draudimo įmokos (premijos) ir pajamų pokyčių analizės metodus; 2) apibūdinti pagrindines Lietuvos augalininkystės sektoriaus tendencijas regioniniu ir chronologiniu aspektais; 3) įvertinti draudimo įmokas skirtingiems augalams ir regionams; 4) ištirti pajamų pokyčių veiksnius. Tyrime taikomas tiesinis slankiųjų vidurkių metodas, kurio pagalba nustatomos  augalų derlingumo ir kainų tendencijos. Draudimo įmokos nustatomos įvertinant statistinius skirstinius maksimalaus tikėtinumo metodu. Pajamų pokyčiai išskaidomi taikant logaritminio vidurkio Divisia indeksą. Tyrimas apima 2000–2015 m. Analizė atliekama apskrities lygmeniu (nagrinėjama 10 apskričių).

Tyrimo rezultatai rodo, kad 2000–2015 m. Lietuvos augalininkystės sektoriuje vyko reikšmingi pokyčiai tiek pasėlių struktūros, tiek ūkininkavimo masto požiūriu. Akivaizdžiausia tendencija yra pasėlių ploto padidėjimas nuo 1,2 mln. ha 2000 m. iki 1,7 mln. ha 2015 m. Nustatyta, kad didžiausia derlingumo sumažėjimo tikimybė stebima kukurūzams, žieminiams miežiams ir vasariniams kvietrugiams. Tyrimo rezultatai rodo, kad kukurūzai, grikiai, žieminiai miežiai ir žieminiai rapsai pasižymi didžiausia gamybos operacijų rizika, kuri nustatyta pagal santykines draudimo įmokas. Taip pat buvo stebima regioninė draudimo įmokos dydžio sklaida. Indeksinio išskaidymo analizė atskleidė, kad 2000–2015 m. augalininkystės sektoriaus pajamų pokyčiams didžiausią įtaką turėjo pasėlių ploto pokyčiai ir derlingumo bei kainų tendencijos. Pažymėtina, kad 2000–2006 m. ir 2006–2015 m. yra būdingi skirtingi pajamų pokyčių dėsningumai. Lyginant skirtingus augalus nustatyta, kad kviečių ir rapsų auginimo pokyčiai daugiausia lėmė pajamų pokyčius. Regioninė analizė taip pat leido nustatyti regionus, kurie buvo svarbiausi augalininkystės sektoriaus pajamų pokyčių požiūriu.

Studiją sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje pristatoma tyrimo metodika (trendų modeliavimas, statistinių skirstinių modeliavimas, indeksinio išskaidymo analizė). Antrajame skyriuje apibūdinami pasėlių kaitos dėsningumai Lietuvoje 2000–2015 m. Trečiajame skyriuje pateikiami gamybos operacijų rizikos analizės rezultatai, o ketvirtajame – pajamų pokyčių indeksinio išskaidymo analizės rezultatai.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *