Pieno gamybos kvotų panaikinimo įtakos Lietuvos pienininkystei vertinimas : Mokslo studija

Pieno gamybos kvotų panaikinimo įtakos Lietuvos pienininkystei vertinimas : Mokslo studija

Pieno gamybos kvotos Europos Sąjungoje (ES) nuo 1984 m. buvo viena svarbiausių žalio pieno rinkos reguliavimo priemonių. Jų panaikinimas 2015 m. balandžio 1 d. pakeis šios rinkos sąlygas, nors ES ėmėsi priemonių, padėsiančių sklandžiai pereiti į rinką be kvotų. Pieno gamybos kvotų panaikinimas nevienodai paveiks ES šalis nares, nes kvotos jų galiojimo pabaigoje nevienodai ribojo prekinio pieno gamybą, skyrėsi ir kitos sąlygos.
Lietuvoje pienininkystė yra viena svarbiausių žemės ūkio veiklų, pagaminanti 19–24 proc. bendrosios žemės ūkio ir daugiau nei pusę gyvulininkystės bendrosios produkcijos. Lietuva pagal pagaminamo pieno kiekį vienam gyventojui 2013 m. kartu su Estija dalijosi 4–5 vieta ES. Tad pokyčiai pieno sektoriuje yra svarbūs didelei daliai Lietuvos žemės ūkyje dirbančių žmonių ir visai žemės ūkio ekonomikai.

Priėmus sprendimą 2015 m. ES panaikinti pieno gamybos kvotas, buvo paskelbta nemažai mokslinių darbų, kuriuose vertinta pieno gamybos kvotų panaikinimo įtaka ES pienininkystei. Dauguma pieno gamybos kvotų panaikinimo galimas pasekmes tyrusių autorių prognozavo gana sklandų ES perėjimą prie bekvotės pieno gamybos ir pažymėjo, kad pieno gamybos augimas koncentruosis palankesniuose pienininkystei regionuose ir efektyvesnės pienininkystės šalyse. Mokslinių darbų, kaip pieno gamybos kvotų atsisakymas paveiks Lietuvos pienininkystę, nėra, tik kai kuriuose tyrimuose tarp kitų šalių paminėti ir galimi Lietuvos prekinės pieno gamybos pokyčiai.

Išanalizavus tyrėjų nagrinėtus pieno gamybą po kvotų panaikinimo lemsiančius veiksnius ir jų tarpusavio ryšį bei įvertinus Lietuvos pieno gamybos sektoriaus specifiką, buvo išskirti veiksniai, kurie turės didžiausios įtakos pieno gamybos vystymuisi po kvotų panaikinimo. Kiekvienam veiksniui buvo parinktas jį apibūdinantis rodiklis. Siekiant patikrinti, ar veiksniai darys įtaką Lietuvos prekinio pieno gamybai ir žalio pieno supirkimo kainai, buvo atlikta koreliacinė analizė ir įvertintas veiksnių reikšmingumas. Reikšmingi veiksniai buvo sugrupuoti į lemiančius pasiūlą (pieno gamybą ribojantis kvotos mastas, pelningumas, pieno ūkio dydis, melžiamų karvių skaičius ir produktyvumas) ir paklausą (pasaulinės pieno produktų paklausos ir pasiūlos santykis, apsirūpinimas perdirbimo pajėgumais, užsienio prekyba pieno produktais, pokyčiai kaimyninių šalių pienininkystėje). Po to buvo nustatytas veiksnių teigiamas ar neigiamas poveikis prekinės gamybos apimtims ir kainai 2020 m.

 

Tyrimas parodė, kad pieno gamybos kvotų panaikinimas Lietuvos pienininkystei tiesioginės įtakos neturėtų daryti, nes nacionalinė pieno gamybos kvota niekada nebuvo įvykdyta daugiau nei 83 proc. Didžiausią įtaką ir žalio pieno gamybai, ir kainai didėti turės perdirbimo pajėgumų augimas. Žalio pieno paklausą Lietuvoje mažins pokyčiai kaimyninių šalių pieno sektoriuose. Įvertinus ir kitų veiksnių poveikį, 2020 m., palyginti su 2014 m., galima tikėtis prekinio pieno gamybos augimo ir didesnės žalio pieno kainos. Tačiau žalio pieno supirkimo kainos lygis neturėtų pralenkti kaimyninėse rinkose siūlomos kainos.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *