Paskutinė vasara mieste

Paskutinė vasara mieste

Italų autoriaus Gianfranco Calligarich romanas „Paskutinė vasara mieste“ turi gana unikalią istoriją. Rašytojas ilgai nerado leidėjo, kol galiausiai jo knyga visgi buvo išleista 1973-iais metais. Septyniolikos tūkstančių tiražas buvo tiesiog nušluotas iš knygynų lentynų, o tada stojo tyla. Bent jau leidybos pasaulyje, nes tarp skaitytojų leidinys plito ir buvo plačiai aptarinėjamas klubuose bei grobstomas dėvėtų knygų pardavimų vietose.

2010-tais metais knyga vėl išleista, vėl sukėlė didžiulį skaitytojų susidomėjimą, sulaukė palankių atsiliepimų bei apžvalgų ir… Vėl dingo. Visgi, šį kartą trumpam, nes Gianfranco Calligarich romanas „Paskutinė vasara mieste“ verčiamas į dvylika kalbų bei pelnytai vadinamas svarbiausia dvidešimto amžiaus italų klasika.

Knygos istorija atskleidžia santykius tarp vyro ir miesto, tai yra, tarp minios ir vienatvės. Pagrindinis kūrinio veikėjas yra Leo, jaunas vyras iš Milano, atvykęs į Romą. Leo blaškosi tarp įvairių beverčių darbų, laiką leidžia alkoholio ir bohemiškų draugų kompanijoje, šlaistosi po apšiurusius viešbučius bei vakarieniauja pas turtingus ir išsilavinusius draugus, kurie gelbėja jį nuo bado.

Viename vakarėlyje Leo sutinka Arianą – lemtingą moterį, kurią iš karto įsimyli. Gražuolė Ariana yra nepaprastai trapi mergina, kurį laiką gulėjusi psichiatrijos klinikoje. Ji gyvena kartu su vyresne seserimi Eva, snobiška aukštos klasės moterimi, kuri mėgsta laiką leisti bendraudama su menininkais, poetais ir inteligentais. Leo ir Adriana išgyvena aistringą, o tuo pačiu melancholišką romaną, kuris persmelktas jo nihilizmo ir jos polinkio į isteriją.

Leo gyvenime neturi jokio rimto siekio. Nors visi jo draugai nori baigti studijas, tuoktis ir sulaukti vaikų, praturtėti, jis pats to visai netrokšta. Leo daug geriau jaučiasi nerdamas į viliojanti miesto susvetimėjimą, kurį įkūnija beprotiška ir nenugalima Adriana.

Romano „Paskutinė vasara mieste“ aprašymai yra itin kinematografiški. Romos gatvės, naktinis gyvenimas ir garsai talentingai skleidžiasi skaitytojų vaizduotėje tarsi geriausias kino filmas. Tekstas kupinas melancholijos, prisiminimų, gyvenimo nuotrupų ir dialogų.

Skaitmeninėje šių dienų eroje, pasakojimas apie šešto dešimtmečio bohemą nepakartojamoje Romoje, atrodo beveik priešistorinis ir nepaprastai patrauklus. Gianfranco Calligarich romanas „Paskutinė vasara mieste“ atskleidžia trapius žmonių santykius ir piešia tikrovišką šiuolaikinio žmogaus portretą.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *