Paskutinė Sutino kelionė

Paskutinė Sutino kelionė

1943-iųjų rugpjūčio 6 dieną Chaimą Sutiną, paslėptą juodame autokatafalke, iš Šinono miestelio Luaros slėnyje veža į okupuotą Paryžių. Dailininkui būtina neatidėliotina skrandžio operacija, tačiau kelionė užtrunka pernelyg ilgai, važiuoti tenka aplinkkeliais, vengiant okupantų kontrolės postų. Skausmą malšinančio morfino aptemdytoje Sutino sąmonėje prisiminimų atplaišos pinasi su klejonių vaizdiniais.
Skaudi vaikystė neturtingo žydo, senų drabužių taisytojo, šeimoje Smilavičiuose netoli Minsko, pirmieji tapybos bandymai Vilniuje ir vienintelis troškimas – patekti į dailininkų pasaulio sostinę Paryžių. Neįtikėtina draugystė su Amadėju Modiljaniu, nelaukta sėkmė ir menininko pripažinimas po daugelio metų skurde.

Gilindamasis į itin negausiai dokumentuotus dailininko gyvenimo epizodus, Ralph Dutli bando įsivaizduoti, kaip ir iš ko randasi išraiškingieji Sutino portretai, peizažai, natiurmortai. Priverstas pasitelkti išmonę, autorius atsispiria pagundai fiktyviomis istorijomis sujungti žinomus dailininko gyvenimo fragmentus į nuoseklią biografijos visumą. Jis subtiliai tyrinėja Sutino gyvenimo ir kūrybos paslaptis, nesistengdamas jų iki galo atskleisti, neišsklaidydamas kerų, tačiau mėgindamas – drauge su laisvėn ištrūkusia dailininko siela – pažvelgti į gyvenimą iš paukščio skrydžio.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *