Maironis – praamžės tradicijos dainius

Maironis – praamžės tradicijos dainius

„Maironis čia bus skaitomas pro senųjų mitinių-poetinių, dvasinių tradicijų „akinius“, košiamas per jų „sietą“, atrenkant jas atitinkančius vaizdinius ir net kalbos ypatumus. Žinoma, pirmiausia atsižvelgiant į lietuvių, baltų tautosaką bei mitologiją, bet ne tik: giliausi, turtingiausi sąsajų mitiniai vaizdiniai paprastai nėra kurios nors vienos tautos išskirtinė savastis. Neretai jie ataidi iš gerokai nutolusių erdvėje ir laike, nors giminiškų tradicijų, kaip antai slavų, germanų, keltų, senovės graikų, iranėnų, indų ir kitų. Ypač atsižvelgtina senovės indų tradicija su jos nelygstamu turtu – bene seniausiu išlikusiu indoeuropiečių ritualinės, dvasinės poezijos sąvadu „Rigveda“, tiesiog kupėte kupinu mitinių-poetinių vaizdinių, iš jų suaustu ir tuo savo ruožtu liudijančiu jų archajiškumą.
O kadangi ji buvo patraukusi Maironio dėmesį, tai ir jo poezijos pa-lyginimai su „Rigveda“ yra ne tik pateisinami, bet kartais itin iškalbingi. Žinoma, pagal išgales atsižvelgtinos ir visos kitos pasaulio tradicijos, kokios tik prieinamos žvilgsniui, savo bendru paveldu sudarančios vieną žmonijos praamžė tradicijų, kaip kad ji buvo suvokta Maironio laikais pasaulyje kylančio dvasinio kultūrinio judėjimo, žinomo tradicionaliz-mo, ar lietuviškai veikiau tradicionizmo, vardu.
Tačiau palyginimas gali būti ne mažiau iškalbingas ir tada, kai sąmoningas poeto santykis su vienu ar kitu senuoju šaltiniu mažai tikėtinas ar išvis neįtikimas. Mat tradiciniai mitiniai-poetiniai vaizdiniai mus pasiekia ne tik iš išorės, iš senelės lupų per pasakas ir mįsles vaikystėje, per tautosakos skaitymus bei senųjų rašytinių paminklų tyrimus užaugus, -jie gali „pratrykšti“ ir iš vidaus, iš ten, kur mūsų sąmonė nesiekia. Nes archajiškieji tradiciniai vaizdiniai kartu yra archetipiniai. Savo ruožtu pati senoji dvasinė tradicija yra pirmapradė ne tik laike, horizontaliai, bet ir vertikaliai, metafiziškai – ji nuolat, be paliovos dabar spindi ir spinduliuoja iš aukščiausiojo, paties pirmojo Prado. Ir praamžė ji yra ne tik todėl, kad prasidėjusi prieš amžius, bet ir todėl kad amžius pranoksta – yra antlaikė savo kilme.“
Dainius Razauskas-Daukintas



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *