„Lyg nužengusi nuo Rubliovo freskos“. Operos solistė Ona Glinskaitė

„Lyg nužengusi nuo Rubliovo freskos“. Operos solistė Ona Glinskaitė

Operos primadona O. Glinskaitė net 15 metų (1965 – 1981) Sankt Peterburgo Marijos operos ir baleto teatro scenoje su milžinišku pasisekimu dainavo sudėtingas pagrindines soprano partijas daugelyje operų. Deja, jos pasiekimai Lietuvoje mažai kam žinomi. 1983 m. grįžusi gyventi į Lietuvą, O. Glinskaitė  nesigarsino, neskleidė žinios apie savo sėkmes bei pergales didžiojoje operos scenoje. Gyveno tyliai, kukliai, daugiau nei 30 metų dirbo pedagoginį darbą Klaipėdos universiteto Menų fakultete, dažnai rengė solinius koncertus.

„Nors nemažai buvau girdėjusi apie O. Glinskaitės šlovę Sankt Peterburge ir kituose Europos miestuose, tačiau solistės bičiulėms paprašius parašyti apie ją knygą, apsispręsti buvo nelengva, nes medžiagos apie garsiąją dainininkę Lietuvoje faktiškai nebuvo jokios: nei epistoliarinės, nei dokumentinės, nei publicistinės. Amžininkų, galinčių parašyti savo prisiminimus, taip pat neatsirado (su viena išimtimi). Ilgai svarsčiusi, peržiūrėjusi daugiau nei kuklų pačios O. Glinskaitės asmeninį archyvą, labai rizikuodama, vis dėlto ėmiausi darbo, suprasdama, kaip nelengva bus ieškoti duomenų apie solistės sukurtus vaidmenis Marijos teatro scenoje, rankioti išbarstytus faktus archyvuose, nustatyti reikšmingų įvykių datas, atskleisti vienokias ar kitokias herojės gyvenimo situacijas”, – pasakoja profesorė D. Kšanienė. O. Glinskaitė buvo viena iš nedaugelio lietuvių solistų, žibėjusi vienoje garsiausių ir žymiausių pasaulyje operos teatro scenų, į kurį, praėję milžiniškus konkursus, patekdavo tik geriausi iš geriausiųjų. Sankt Peterburgo Marijos teatras iki šiol meninio lygio požiūriu gretinamas su Milano La Scala, Londono Covent Garden, Niujorko Metropolitan, Maskvos Didžiuoju… „Šalia daugybės pačių talentingiausių pasaulio solistų, jame ilgesnį laiką yra dainavę tik keli lietuviai: E. Sirvydaitė-Sonchi (XIX a. pab.), K. Petrauskas (1911 – 1920), V. Adamkevičius (1925 – 1976) ir O. Glinskaitė”, – akcentuoja D. Kšanienė.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *