Lietuvių tautosakos mokslas XX amžiuje

Lietuvių tautosakos mokslas XX amžiuje

Gana dažnai naujos knygos reikšmę atskleidžia tik laikas. Tikriausiai taip atsitiks ir su šia, ypač kruopščiai parengta monografija, kurioje paminėta dalis autorių yra aktyviai dirbantys mokslinį darbą, o kitus nuo mūsų jau skiria prabėgęs šimtmetis. Labai taikliai pasakyta paskutiniajame viršelio puslapyje: „Pabandyta apžvelgti juos, juo labiau kad dvidešimt iš jų teko matyti, o su kai kuriais ir artimai bendrauti. <…> Tiesa, dar daugiau laukiama ateityje, kai bus apžvelgti šiandien dar tebetriūsiantys žilagalviai. Naujos laukiančios publikacijos gerokai praplės žmonių atmintį, sustiprins norą keliauti per šimtmetį susidėliojusius lietuvių tautosakos mokslus.“

Šioje monografijoje, šalia daug kam girdėtų, deja, iki šiol mažai žinomų tyrėjų (Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Vincas Krėvė-Mickevičius, Balys Sruoga, Juozas Brazaitis, Zenonas Slaviūnas, Jonas Ralys, Kostas Korsakas, Jurgis Lebedys, Algirdas Julius Greimas, Norbertas Vėlius) matome ir tik gerokai siauresniam specialistų ratui pažįstamus (Jekabas Lautenbachas, Eduardas Volteris, Aukusti Robertas Niemis, Margarita Vymerytė, Ambraziejus Jonynas, Vanda Misevičienė, Kazys Grigas, Danutė Krištopaitė ir kt.).

Knygos autorius – ilgametis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas, buvęs jo vadovas, profesorius humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, akademikas, besigilinantis į beveik visus tautosakos žanrus, tyrinėjantis naujus tautosakos reiškinius ir jos metodologines problemas. Knygos leidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *