Lazario moterys

Lazario moterys

Marijos Stepnovos romanas „Lazario moterys“ – tai šeimos saga ir per ją atskleista visa XX amžiaus istorija. Tai psichologinis romanas apie nuolatinį buvimą tarp meilės ir neapykantos, tarp karo ir taikos, mokslo ir tikėjimo.

Pagrindinis knygos „Lazario moterys“ veikėjas Lazaris Lindtas – našlaitis genijus, neįtikėtinai gabus fizikai ir chemijai. Vis dėlto net ir jo charakteris knygoje geriausiai atskleidžiamas pasitelkus veikėjas moteris. Istorija prasideda po Rusijos revoliucijos, kai Lazaris tik su užrašų knygele atvyksta į Maskvą. Lazaris visus glumina savo genialumu, jis daro neįtikėtinai sėkmingą karjerą, gali džiaugtis fantastiška sėkme. Jo gyvenime svarbios trys moterys, kurių likimus pakeičia Lazaris, žinoma, drauge keisdamas ir savo gyvenimą. Tai jo mokytojo ir globėjo žmona, jo paties žmona ir jų anūkė. Meilė, kurią jis jaučia savo mokytojo žmonai yra kankinanti ir beviltiška, todėl giliai slepiama. Meilė, kurią Lazaris pajunta sutikęs savo žmoną – veržli ir griaunanti, su didžiule jėga apverčianti jų gyvenimus aukštyn kojom. Tik anūkė, kuri paveldi senelio talentus, į Lazario gyvenimą atneša ramybės, gilios meilės ir stabilumo jausmą.
Romane „Lazario moterys“ daug istorinių detalių, čia svarbią vietą užima veikėjų aplinka ir laikotarpis, kuriuo jie gyvena.

Iš rusų kalbos vertė Sigitas Parulskis



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *