Laukinė kadagio širdis

Laukinė kadagio širdis

„Mano senelis šaudė į gnomus, o močiutės kaimynė buvo coga – ragana. Ir tai ne pasaka – tai mano Sardinija“, – sako romano „Laukinė kadagio širdis“ autorė Vanessa Roggeri.

Dangų plėšant žaibams ir griaudžiant perkūnijai, Zarų šeimoje gimsta septintoji dukra,
kurios atėjimo į šį pasaulį niekas nelaukė. Gimdama ji atsinešė ir prakeiksmą būti coga – ragana. Norėdama išvengti gėdos ir gresiančių nemalonumų, šeima nutaria atsikratyti ką tik gimusios mergytės, tik ne vyriausioji dukra Liucija…

Ši intriguojanti, kupina mistikos istorija glaudžiai susijusi su Sardinijos senaisiais papročiais ir tikėjimais. Kaip sako Vanessa Roggeri, raganomis, gnomais, nužiūrėjimais ir kitokiais paslaptingais dalykais dar ir dabar tikima Sardinijos kaime. Ji nuo mažens iš savo senelės girdėjo daug šiurpių istorijų, ir tas dialekto skambesys, močiutės veido išraiška ir jos sunertos rankos įspaudė atmintyje gilų pėdsaką.
Pagrindiniai romano personažai – moterys: stiprios ir nuolankios, aistringos ir pasiaukojančios.

 



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *