Kalinio riba

Kalinio riba

Knygoje „Kalinio riba“ susijungia daugybė autentiškų Gulagą išgyvenusių žmonių istorijų su šiuolaikinio mokslo įžvalgomis. Remiantis liudijimais, istoriniais faktais ir moksliniais tyrinėjimais nagrinėjamos žvėriškos SSRS kalėjimų ir priverstinio darbo lagerių sąlygos, kuriomis kaliniai kas dieną artėjo prie ribos tarp šiapus ir anapus. Ribos, ties kuria balansuodavo ištisus mėnesius ar net metus. Daugelis ją peržengė. Šioje knygoje į Gulagą pažvelgiama lyg į eksperimentinį pragarą, kuriame buvo bandomos fizinės ir dvasinės žmogaus galimybių ribos.

Knyga „Kalinio riba“ savo turiniu yra dvilypė. Čia, visų pirma, susijungia daugybė autentiškų Gulagą išgyvenusių žmonių istorijų. Išanalizuota daug literatūros šaltinių ir archyvinės medžiagos, naujai pažvelgta į projektui ,,Gulago partizanai“ kalbintų herojų pasakojimus, pakalbinti žinomi politiniai kaliniai: kardinolas Sigitas Tamkevičius, ses. Nijolė Sadūnaitė, Petras Plumpa, Antanas Terleckas, Jonas Volungevičius, Prima Bučytė-Petrylienė. Dar labiau suasmeninant istorinį kontekstą, knygoje pateikiami trumpi gyvenimo aprašymai ne tik garsių partizanų ir disidentų, bet ir mažiau visuomenei žinomų kovotojų, kurių prisiminimais remiamasi dėstant temas. Atskleidžiamos ne tik lietuvių patirtys, bet ir nemažai kitų šalių Gulago veteranų atsiminimų, garsių istorikų tyrimai bei labiausiai žinomi pasaulyje apžvalginiai literatūros kūriniai, tokių autorių kaip Aleksandras Solženicynas, Varlamas Šalamovas, Janusz Bardach. Remiantis liudijimais ir istoriniais faktais, nagrinėjamos SSRS kalėjimų ir priverstinio darbo lagerių sąlygos. Šimtai liudijimų suneriami kartu su įžvalgomis, apibendrinimais, visa tai dėstoma atskirose dalyse, kaip „Tardymas“, „Šaltis“, „Badas“ ir kt. Atskirais pjūviais nagrinėjamos ribinės sąlygos, kurias kaliniams teko iškęsti. Greta pateikiami aptarimai, ką šiomis temomis žino nūdienos mokslas.

Pats vyriausias Gulago architektas Josifas Stalinas yra pasakęs: „Vieno žmogaus mirtis – tai tragedija, milijonų – tai statistika.“ Budelio sarkazme slypi tam tikra meninė tiesa. Suvokti sunkiai suvokiamas sąlygas, ko gero, lengviau susitapatinus su individualia istorija, atskleista įtaigiomis meno formomis, nei skaitant mokslinę statistiką. Ar pasaulio auditorija, pasitelkdama meninės įtaigos jėgą, pabandė prisiliesti prie eilinio SSRS sistemos kalinio kančios? Lietuviams niekada nebus gana kokybiškų filmų apie mūsų žaizdotus herojinius naratyvus, tokius kaip partizaninis pasipriešinimas ir tremties legenda, tačiau sovietinį Gulagą patyrė visas internacionalas nuo amerikiečių iki japonų. Ši tema turėtų būti aktuali viso pasaulio auditorijai. Milijonai žiūrovų braukė ašaras, žiūrėdami Roberto Benigni „Gyvenimas yra gražus“ ar Steveno Spielbergo „Šindlerio sąrašą“. Tai plačiai žinomi kino industrijos perlai apie nacių pragarą, tuo tarpu analogiško lygio kūrinių apie sovietinį Gulagą rasti sunku… Gal apie tai kiekvieno skaitytojo lentynoje guli pora bestselerių? Kažin. Individualios Gulago kalinių patirtys nugulusios dulkėmis bibliotekose. Ar šiandieninė karta skaito Aleksandrą Solženicyną? Belieka tik viltis, kad ateities kartos jį ne tik skaitys, bet ir plačiai ekranizuos. Šioje knygoje į Gulagą pažvelgiama lyg į eksperimentinį pragarą, kuriame buvo bandomos fizinės ir dvasinės žmogaus galimybių ribos.

Paulius Saudargas, Goda Krukauskienė



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *