Kaimiškųjų regionų gyvybingumo veiksniai: Mokslo studija

Kaimiškųjų regionų gyvybingumo veiksniai: Mokslo studija

Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, ypač susijusieji su sumažėjusiu žemės ūkio sektoriaus vaidmeniu kaimo ekonomikoje, keičia kaimo bendruomenių gyvenimą ir žmonių motyvaciją gyventi kaime. Dauguma šių pokyčių yra visuomenės perėjimo į poindustrinį evoliucijos etapą komponentai, sąlygojantys naujus kaimo gyvybingumo sėkmės veiksnius, iš esmės besiskiriančius nuo sėkmės veiksnių, būdingų kaimo industrializavimo etapui. Šiuo tyrimu siekiama identifikuoti svarbiausius veiksnius, kurie lemia poindustrinio kaimo gyvybingumą ir gali būti panaudoti transformuojant industrines kaimo gyvenvietes bei priimant ar vertinant kaimo regionų strateginio valdymo sprendimus šalyse, perėjusiose į poindustrinį visuomenės evoliucijos etapą.

Tyrimas yra aiškinamojo pobūdžio ir grindžiamas holistiniu požiūriu. Siekiant geriau atskleisti mokslininkų požiūrių į kaimo gyvybingumą įvairovę ir jų kaitos dėsningumus viešosios vadybos aspektu, pagrindinių kaimiškųjų regionų gyvybingumo veiksnių identifikavimas buvo atliekamas taikant evoliucinę, veikėjų ir sisteminę metodologijas.

Pirmajame studijos skyriuje evoliuciniu požiūriu pagrįsta visuomenės ekonominės sistemos kaitos analizė išryškina, kokie veiksniai lėmė kaimo gyvybingumą industrinėje visuomenėje, kaip jie buvo susiję su esminėmis inovacijomis pagrindinėje kaimo gyventojų ekonominėje veikloje – žemės ūkyje, ir dėl kokių priežasčių po kurio laiko jų poveikis sumažėjo. Aptariama, kokie nauji kaimo gyvybingumą lemiantys veiksniai tampa svarbūs poindustrinėje visuomenėje, ir kas tai sąlygoja. Kaimo politikos formuotojams svarbiausias būtent šis veiksnių kaitos analizės aspektas, nes jei egzistuoja priežastys ir dėsningumai, paaiškinantys vienų ar kitų veiksnių dominavimą tam tikrais laikotarpiais, jie tampa pagrindiniais orientyrais, formuojant kaimo vystymo politiką. Antrajame studijos skyriuje pristatomi empirinio tyrimo rezultatai, atskleidžiantys pirmojoje studijos dalyje identifikuotų poindustrinio kaimo gyvybingumo veiksnių svarbą ir pasireiškimo mastą Lietuvoje, pasitelkus esamą statistinių rodiklių bazę ir publikuotų specialių tyrimų duomenis. Gauti rezultatai empiriškai patvirtina šešių poindustrinio kaimo gyvybingumo sėkmės veiksnių svarbą Lietuvos kaime nuo paprasčiausios kaimo vystymo stadijos iki sudėtingiausios. Trečiajame studijos skyriuje, pasitelkus aiškinamąją dauginę atvejo studiją, kruopščiai parinktais atvejais iliustruojamas kiekvienai poindustrinio kaimo kūrimo evoliucinei stadijai lemiamų kaimo gyvybingumo sėkmės veiksnių panaudojimo mechanizmas. Penkios atvejo studijos įgalina detaliau paaiškinti, kaip ir kodėl analizuojamų kaimų gyventojai sugebėjo veiksmingai pasinaudoti tam tikrais poindustrinio kaimo gyvybingumo sėkmės veiksniais.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *