Ištirpti prarastam laike

Ištirpti prarastam laike

Romano „Ištirpti prarastam laike“ centre – dramatiška istoriko Kazimiero Šato asmenybė, kurios smegenyse sukasi amžinas kompaktinis diskas su įrašyta praeitimi.

„Viską, ką turiu, nešuosi su savimi, kaip kuprą nešuosi savo praeitį“,- prisipažįsta pagrindinis herojus. O toje praeityje – ir skaudi tėvo Mykolo žūtis pokario metais, ir vadovybės primesta disertacijos tema, ir, žinoma, nepaprastai spalvinga jo moteris Monika, kurią jis beprotiškai mylėjo, bet kuri su realybe nieko bendro neturėjo: „jos geidžiau ir jos neturėjau, visas gyvenimas be jos ir su ja“… Toks drastiškai spalvingas moters charakteris – ko gero naujas reiškinys mūsų literatūroje.

Nutapęs visą plejadą žmogiškų, šiltų ir jautrių personažų prozininkas Antanas Drilinga pasako daug tiesos apie šiuolaikinį gyvenimą.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *