Europos Sąjungos paramos poveikis Lietuvos kaimui viešųjų prekių ir paslaugų aspektu: Mokslo studija

Europos Sąjungos paramos poveikis Lietuvos kaimui viešųjų prekių ir paslaugų aspektu: Mokslo studija

Pasikeitus požiūriui į žemės ūkio veiklą ir kaimo plėtrą, Europos Sąjungos (ES) politika, ilgą laiką orientuota į konkurencingą žemės ūkio plėtrą, XX a. pabaigoje pradėta formuoti atkreipiant dėmesį į kaimo vietoves kaip visumą, į visuomenės poreikius ne tik maistui, bet ir kitoms sritims. XX a. devintajame dešimtmetyje suvokus ūkininkų veiklos padarinių svarbą aplinkai, žemės ūkis pripažįstamas kaip vienas svarbiausių viešųjų prekių ir paslaugų kūrėjas, kraštovaizdžio formuotojas, palaikantis kaimo gyvybingumą. Vietoje „kiekybės žemiausia kaina“ pirmaeilę svarbą įgyja maisto kokybė, vartotojų sveikata, biologinė įvairovė, kaimo kraštovaizdžio bei aplinkos išteklių vertė, taip pat šeimos ūkių, vietos kultūros bei kaimo tradicijų išsaugojimas. ES parama pradėta skirti ne tik žemės ūkio produkcijos gamybai, konkurencingumui stiprinti, bet ir kitoms su kaimu susijusioms sritims remti, kurių viena yra viešosios prekės ir paslaugos. Kaimo gyvybingumui ir plėtrai naudojant viešąsias lėšas, iškyla poreikis matuoti lėšų panaudojimo veiksmingumą.

Tyrimo tikslas – įvertinti ES teikiamos paramos poveikį Lietuvos kaimui, kaimo bendruomenėms kaip viešųjų prekių ir paslaugų teikėjams.

Tyrimo metu buvo išanalizuoti kaimo politikos pastarųjų dešimtmečių pokyčiai viešųjų prekių ir paslaugų kūrimo procese, aptarta viešųjų prekių ir paslaugų teikimo raida Lietuvoje, apžvelgtos ES paramos poveikio vertinimo praktikos, įvertintas ES paramos poveikis Lietuvos kaimiškiesiems regionams ir bendruomenėms.

Darbe naudoti mokslinės ir informacinės literatūros, teisės aktų ir kitų dokumentų, antrinių statistinių duomenų analizės, apibendrinimo ir interpretacijų, grafinio vaizdavimo metodai, anketinės apklausos. Atliktas ES paramos poveikio kaimo raidai tyrimas parodė, kad Lietuva sėkmingai įsisavino ir toliau įsisavina ES gaunamą paramą, įgyvendindama Kaimo plėtros programos (KPP) priemonių veiklas ir projektus, kurie gausina žemės ūkyje kuriamas viešąsias prekės ir paslaugas. Šiuo tyrimu į gautos paramos poveikio vertinimą pažvelgta kiek kitu aspektu. Lietuvos savivaldybės suskirstytos pagal gautos ES paramos apimtis, įvertinta, kaip ši parama paveikė tų regionų plėtrą, analizuojant demografinių, socialinių, ekonominių rodiklių pokyčius, lyginant laikotarpius iki ir po paramos gavimo. Gauti rezultatai parodė, kad didžiausią poveikį gauta parama turėjo demografiniams regionų rodikliams: sumažėjo ne tik pati emigracija, bet ir jos tempai. Sparčiausiai didėjo žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės materialinės investicijos. Atlikus anketinę kaimo seniūnų ir kaimo bendruomenių vadovų apklausą, nustatyta, kad kaimo bendruomenių gyventojai labiau pasitiki savo jėgomis, bendruomenėse didėja pačių bendruomenių narių pastangomis organizuojamų renginių skaičius, žmonės patys pradeda kurti sau laisvalaikį ir savarankiškai spręsti iškylančias problemas, didėja savipagalbos mastas, kaimo gyventojai vis daugiau dėmesio ir išteklių skiria savo gyvenamajai aplinkai puoselėti, kurdami naują, gražesnį kaimo kraštovaizdį.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *