Šią savaitę prieš šimtą metų:

Šią savaitę prieš šimtą metų:

šimtmečio senumo įvykiai ir faktai iš Lietuvos ir pasaulio

Šią savaitę prieš šimtą metų – apie rubriką

Apie rubriką

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka savo interneto svetainėje 2017 m. rugsėjo 18 d. sukūrė  rubriką „Šią savaitę prieš šimtą metų“.

Skaityti daugiau…

Rubrikos pradžios data pasirinkta lietuvių konferencijos, įvykusios 1917 m. rugsėjo 18–22 dieną Vilniuje, atidarymo diena. Kadangi ši konferencija nutarė atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę ir šiam tikslui pasiekti išrinko vykdomąją instituciją – Lietuvos Tarybą, kuri 1918 m. vasario 16 d. priėmė Lietuvos nepriklausomybės aktą, todėl rubrikoje ir atsispindi to laikotarpio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje. Tai ir Pirmojo pasaulinio karo veiksmai Vakarų bei Rytų frontuose, Lietuvos politinio gyvenimo aktualijos ir miestų bei provincijos kasdienybės atspindžiai, lietuvių išeivijos ir karo pabėgėlių Rusijoje veikla.

Kiekvienos dienos įrašas  papildytas skaitmeniniu kultūros paveldo vertybės vaizdu, iliustruojančiu jame pateiktą įvykį ar faktą. Šis vaizdas  matomas paspaudus aktyvią nuorodą. Dauguma vaizdų pateikiami iš skaitmeninto kultūros paveldo portalo www.epaveldas.lt, Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos LIMIS (www.limis.lt) ir Europos kultūros paveldo skaitmeninės bibliotekos „Europeana“ (www.europeana.eu).

Informaciją rubrikai parengė Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus istorikas-konsultantas Raimundas Klimavičius.

Linkime įdomios kelionės šimtą metų atgal į laiką, kai buvo atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė!

Šią savaitę prieš šimtą metų – 1917-ieji: istorinis kontekstas

1917-ieji: istorinis kontekstas

Pagal Grigaliaus kalendorių tai buvo nekeliamieji metai, prasidėję pirmadienį. Didysis karas, vėliau pavadintas Pirmuoju pasauliniu, kilęs tarp Centrinio bloko imperijų (Vokietijos bei Austrijos-Vengrijos) iš vienos pusės ir Antantės valstybių (Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos bei Serbijos) iš kitos pusės, tęsėsi jau trečius metus.

Skaityti daugiau…

Buvo kariaujama dviem frontais. Vakarų fronte vyko sekinantis ir beprasmis pozicinis karas, Rytų fronte vokiečių kariuomenė pamažu judėjo gilyn į Rusijos imperijos teritoriją. Abi kariaujančios pusės buvo išvargintos, gyventojai badavo. Tai vienur, tai kitur kilo nepasitenkinimai, vyko streikai ir kareivių maištai. Kovo mėnesį (pagal Julijaus kalendorių – vasarį) Rusijoje prasidėję masiniai neramumai peraugo į revoliuciją, nuvertusią caro valdžią. Rugsėjo 14 d. Rusijos Laikinoji Vyriausybė paskelbė šalį respublika. Tačiau neramumai tęsėsi ir toliau.

Lietuva jau antrus metus buvo užimta vokiečių kariuomenės. Traukiantis rusų daliniams į imperijos gilumą evakavosi ir dalis Lietuvos gyventojų. Likę Lietuvoje buvo įjungti į suformuotą administracinį-teritorinį vienetą, vadinamą Oberostu. Jame visą valdžią turėjo Vokietijos Rytų fronto vadas. Lietuva buvo išnaudojama kaip žemės ūkio produktų ir žaliavų šaltinis. Nuo 1915 m. lapkričio 15 d. Lietuvoje vėl buvo įvestas Grigaliaus kalendorius ir ši diena tapo lapkričio 28 d. (Rusijoje Julijaus kalendorius dar buvo naudojamas iki 1918 m. vasario 1 d.)

Pasilikę Lietuvoje visų politinių partijų ir srovių lietuvių atstovai Vilniuje susitelkė Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti, kuri atstovavo lietuvių reikalams, rūpinosi karo pabėgėlių šalpa, gynė gyventojus nuo okupacinės valdžios. Šio lietuvių visuomenės centro veikla 1917 m. sulaukė tam tikro Vokietijos palaikymo. Rusijoje nuvertus caro valdžią, Vokietija buvo priversta labiau atsižvelgti į okupuotų kraštų tautų reikalavimus. Todėl jau 1917 m. gegužės pabaigoje vokiečių karinės ir civilinės valdžios atstovai nutarė Lietuvoje įsteigti krašto patikėtinių tarybą. Lietuvių politikams reikalaujant, kad ši taryba būtų ne paskirta, bet išrinkta gyventojų, okupacinė valdžia leido sušaukti lietuvių atstovų konferenciją, kuri ir susirinko Vilniuje 1917 m. rugsėjo 18 d.

Savaitės įvykių kalendorius

1918 m. sausis
2018 m. sausis

1918 m. sausio 29 d. – vasario 4 d.

Sausio 29 d. Molėtuose atidarytas 200 vietų kinematografas, kuriame „rodomi krutamieji paveikslai iš Vokietijos ir Lietuvos gyvenimo“.
https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/129346360?s_id=tHlLBS4nl9gTXLpr&s_ind=216&valuable_type=EKSPONATAS

Sausio 30 d. Vokiečių aviacija bombardavo Paryžių. Buvo numesta 14 tonų bombų.
https://www.europeana.eu/portal/lt/record/2024913/photography_ProvidedCHO_
Parisienne_de_Photographie_444_5.html?q=bombing

Sausio 31 d. Suomijos senato atstovai kreipėsi į Švedijos vyriausybę prašydami pagalbos prieš „raudonuosius“ ir juos remiančią Sovietų Rusijos kariuomenę. Suomijos generolas Karlas Manerheimas sutelkė 50 tūkst. „baltųjų suomių“ kariuomenę. [Žr. sausio 28 d. įrašą.]
https://www.europeana.eu/portal/lt/record/9200196/BibliographicResource_3000005913711_
source.html?q=Mannerheim

Vasario 1 d. Įvykdytas administracinis perskirstymas Oberoste: prie Lietuvos srities prijungta Balstogės – Gardino sritis. Lietuvos sritis padalinta į dvi apskritis – Šiaurės Lietuvos (centras – Vilnius) ir Pietų Lietuvos (centras – Balstogė).
https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/70584713?s_id=UIkgtp8oCkFz2QfH&s_ind=7&valuable_type=EKSPONATAS

Vasario 2 d. Joniškėlyje įvyko lietuvių vakaras, kurio metu suvaidinta Adomo Sketerio  pjesė „Iš tamsos į šviesą“.
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=28552

 Vasario 3 d. Vakarų fronte Vokietija buvo sutelkusi 185 divizijas.
https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/57340399?s_id=HOwM5pLNYXU96gnX&s_ind=26&valuable_type=EKSPONATAS

 Vasario 4 d.  Šv. Andriejaus Korsinio diena. Saulė patekėjo 7 val. 21 min., nusileido 17 val. 08 min. Jokių svarbesnių įvykių pasaulyje neužfiksuota.
https://www.europeana.eu/portal/lt/record/2048001/Athena_Plus_ProvidedCHO_KIK_
IRPA__Brussels__Belgium__AP_10091471.html?q=Andrea+Corsini

1918 – 2018