Šią savaitę prieš šimtą metų:

Šią savaitę prieš šimtą metų:

šimtmečio senumo įvykiai ir faktai iš Lietuvos ir pasaulio

Šią savaitę prieš šimtą metų – apie rubriką

Apie rubriką

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka savo interneto svetainėje nuo šių metų rugsėjo 18 d. įveda naują rubriką „Šią savaitę prieš šimtą metų“.

Skaityti daugiau…

Kiekvieną pirmadienį iki 2018 m. vasario 16 d. bus pateikiamas kiekvienos tos savaitės dienos įvykis arba faktas, užfiksuotas tą dieną prieš šimtą metų. Rubrikos pradžios data pasirinkta lietuvių konferencijos, įvykusios 1917 m. rugsėjo 18–22 dieną Vilniuje, atidarymo diena. Kadangi ši konferencija nutarė atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę ir šiam tikslui pasiekti išrinko vykdomąją instituciją – Lietuvos Tarybą, kuri 1918 m. vasario 16 d. priėmė Lietuvos nepriklausomybės aktą, todėl rubrikoje ir atsispindės to laikotarpio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje. Tai ir Pirmojo pasaulinio karo veiksmai Vakarų bei Rytų frontuose, Lietuvos politinio gyvenimo aktualijos ir miestų bei provincijos kasdienybės atspindžiai, lietuvių išeivijos ir karo pabėgėlių Rusijoje veikla.

Kiekvienos dienos įrašas bus papildytas skaitmeniniu kultūros paveldo vertybės vaizdu, iliustruojančiu jame pateiktą įvykį ar faktą. Šis vaizdas taps matomu paspaudus aktyvią nuorodą ir, jeigu reikės, vadovaujantis nurodymais, išdėstytais po įrašu. Dauguma vaizdų pateikiami iš skaitmeninto kultūros paveldo portalo www.epaveldas.lt , Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos LIMIS (www.limis.lt) ir Europos kultūros paveldo skaitmeninės bibliotekos „Europeana“ (www.europeana.eu).

Informaciją rubrikai rengia Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus istorikas-konsultantas Raimundas Klimavičius.

Linkime įdomios kelionės šimtą metų atgal į laiką, kai buvo atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė!

Šią savaitę prieš šimtą metų – 1917-ieji: istorinis kontekstas

1917-ieji: istorinis kontekstas

Pagal Grigaliaus kalendorių tai buvo nekeliamieji metai, prasidėję pirmadienį. Didysis karas, vėliau pavadintas Pirmuoju pasauliniu, kilęs tarp Centrinio bloko imperijų (Vokietijos bei Austrijos-Vengrijos) iš vienos pusės ir Antantės valstybių (Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos bei Serbijos) iš kitos pusės, tęsėsi jau trečius metus.

Skaityti daugiau…

Buvo kariaujama dviem frontais. Vakarų fronte vyko sekinantis ir beprasmis pozicinis karas, Rytų fronte vokiečių kariuomenė pamažu judėjo gilyn į Rusijos imperijos teritoriją. Abi kariaujančios pusės buvo išvargintos, gyventojai badavo. Tai vienur, tai kitur kilo nepasitenkinimai, vyko streikai ir kareivių maištai. Kovo mėnesį (pagal Julijaus kalendorių – vasarį) Rusijoje prasidėję masiniai neramumai peraugo į revoliuciją, nuvertusią caro valdžią. Rugsėjo 14 d. Rusijos Laikinoji Vyriausybė paskelbė šalį respublika. Tačiau neramumai tęsėsi ir toliau.

Lietuva jau antrus metus buvo užimta vokiečių kariuomenės. Traukiantis rusų daliniams į imperijos gilumą evakavosi ir dalis Lietuvos gyventojų. Likę Lietuvoje buvo įjungti į suformuotą administracinį-teritorinį vienetą, vadinamą Oberostu. Jame visą valdžią turėjo Vokietijos Rytų fronto vadas. Lietuva buvo išnaudojama kaip žemės ūkio produktų ir žaliavų šaltinis. Nuo 1915 m. lapkričio 15 d. Lietuvoje vėl buvo įvestas Grigaliaus kalendorius ir ši diena tapo lapkričio 28 d. (Rusijoje Julijaus kalendorius dar buvo naudojamas iki 1918 m. vasario 1 d.)

Pasilikę Lietuvoje visų politinių partijų ir srovių lietuvių atstovai Vilniuje susitelkė Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti, kuri atstovavo lietuvių reikalams, rūpinosi karo pabėgėlių šalpa, gynė gyventojus nuo okupacinės valdžios. Šio lietuvių visuomenės centro veikla 1917 m. sulaukė tam tikro Vokietijos palaikymo. Rusijoje nuvertus caro valdžią, Vokietija buvo priversta labiau atsižvelgti į okupuotų kraštų tautų reikalavimus. Todėl jau 1917 m. gegužės pabaigoje vokiečių karinės ir civilinės valdžios atstovai nutarė Lietuvoje įsteigti krašto patikėtinių tarybą. Lietuvių politikams reikalaujant, kad ši taryba būtų ne paskirta, bet išrinkta gyventojų, okupacinė valdžia leido sušaukti lietuvių atstovų konferenciją, kuri ir susirinko Vilniuje 1917 m. rugsėjo 18 d.

Savaitės įvykių kalendorius

1917 m. rugsėjis
2017 m. rugsėjis

1917 m. rugsėjo 18 d. – 24 d.

Rugsėjo 18 d. Vilniuje 10 val. 15 min. pradėjo darbą lietuvių konferencija. Susirinko 213 konferencijos narių iš 264 pakviestųjų. Garbės pirmininku išrinktas J. Basanavičius, prezidiumo nariais – S. Kairys, A. Smetona, kun. J. Staugaitis, kun. K. Šaulys ir J. Vileišis.
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=112628

Rugsėjo 19 d. Vokietijos valstybės bankas pradėjo platinti Septintąją karo paskolą. [Žr. 4 vaizdą].
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66607

Rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto viršininkas paskelbė vokiečių kariuomenės Rytuose vado nurodymą, draudžiantį susirašinėti su Rytų fronto zonoje tarnaujančiais kariuomenėje kariškiais ir valdininkais, išskyrus artimiausius gimines.
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=123329

Rugsėjo 21 d. Lietuvių konferencija Vilniuje VII posėdyje priėmė Rezoliuciją, deklaruojančią tautos siekį atkurti nepriklausomą valstybę. Tą pačią dieną VIII posėdyje įvyko rinkimai į Lietuvos Tarybą.
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=31655

Rugsėjo 22 d. Lietuvių konferencija, galutinai suformavusi Lietuvos Tarybą ir priėmusi kreipimąsi į popiežių, 19 val. 15 min. baigė darbą. Po to jos dalyviams ir svečiams buvo suvaidinta A. Fromo-Gužučio mitologinė pasaka „Eglė žalčių karalienė“.
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=65753

Rugsėjo 23 d. Vyriausiasis Rytų fronto vadas generolas feldmaršalas Bavarijos princas Leopoldas patvirtino Lietuvos Tarybos įsteigimą. Jos nariams buvo įteikti narystę patvirtinantys liudijimai.
https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/57316785?s_id=uYeZ9crGeTN2sazl&s_ind=7&valuable_type=EKSPONATAS

Rugsėjo 24 d. Lietuvių mokslo draugijoje, pastate Lydos g. 7, Vilniuje, kuriame veikė ir lietuvių dviklasė mokykla, įvyko pirmasis Lietuvos Tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo vyriausias amžiumi 66-erių metų Tarybos narys Jonas Basanavičius, o sekretoriavo jauniausias – 25-erių metų Kazys Bizauskas.
https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/20000002787997?s_id=9Gi2F2x85CBw6EwU&s_ind=1&valuable_type=EKSPONATAS

1917 – 2017